kirdailis

kirdaĩlis sm. (2) 1. senas, suplyšęs drabužis, skarmalas: Kirdaĩliais apkabęs kaip ubagas Ds. Anas nenori tokiuo kirdailiu vilktis Kkl. Eina per miestą išvėpęs ir kirdaĩlių nepakavoja Ktk. 2. kabantis atplėštas nuo drabužio audeklo gabalas: Jau žmogus nebesusitvarko ir rūbų: visokie kirdaĩliai kabalduoja Sv.

◊ kirdaĩlį nèšti juok. greitai bėgti: Kurgi nešì kirdaĩlį? Slm. Nenèšk da taip greit kirdaĩlio (neik taip greit), palauk! Slm.